Filmai

Dešimt filmų, matytų 2009-aisiais

2009-ieji metai kino pasaulyje mažai kuo išsiskyrė. Prisipažinsiu, nebuvau kiekviename kino teatruose pasirodžiusiame filme. Tiesą sakant, retai lankausi tokiose vietose. Buvo vienas kartas, kai su draugais nuėjome į fantastinį filmą ir… tikrai nesigailėjome.

Visus šiais metais matytus filmus gana sunku atsekti, be to, dauguma jų nėra tokie įsimintini. Pabandysiu aprašyti tuos, kurie įstrigo labiausiai. Kai kurie nauji, kiti ne visai.

Skirtingi gyvenimai, tie patys jausmai

Pradėsiu nuo Alejandro González Iñárritu sukurto filmo Babel (2006). Šiame dešimtuke juostai skirčiau pirmąją vietą. Filme susipinančios kelios istorijos nėra naujiena. Galėčiau palyginti Babelį su gerokai anksčiau pasirodžiusiu Amores perros (2000), tuo labiau kad, mano pačios nuostabai, šiuos filmus režisavo tas pats žmogus. Taigi režisieriaus stilius yra nuoseklus ir atpažįstamas. Trys istorijos, dešimtis gyvenimų, persipynusių vienas su kitu. Rodos, ne taip stipriai, bet lemtingai. Auklė, sutuoktinių pora ir jų vaikai; kelionė ir nelaimingas atsitikimas; auka ir nusikaltėlis; atsitiktinumas kaip visas gyvenimas. Siužeto aprašinėti neverta. Amerika, Meksika, Japonija ar Maroko dykuma – žmonės jaučia taip pat. Verta pamatyti.

Meilė artimam savo

Seven Pounds (Gabriele Muccino, 2008) yra filmas, kuriame kovotojas su ateiviais ir šiaip nevykęs „mentas“ Will Smith sužiba naujomis spalvomis. Reikia pripažinti, kad dramatišką vaidmenį jis atliko gerai, o filmas savo tema yra gana naujas kino pasaulyje. Susirasti žmones, bendrauti su jais ir, įsitikinus jų tinkamumu, atiduoti savo… kūno dalis. Jaudinantis atpirkimas. Tačiau, ar etiškas?

Tik neįmanoma meilė yra amžina

Apie filmą Atonement (Joe Wright, 2007) rašiau praeitame straipsnyje. Filmo kodas paprastas – nelaiminga meilės istorija. Ir trečias, įsiterpęs tarp dviejų. Pastarasis ateina įvairiais pavidalais: mergaitė, nesupratusi suaugusiųjų poreikių, kalėjimas, atskyręs mylimuosius, karas, atnešęs beprasmes aukas, ir mirtis, išskyrusi (o gal sujungusi) amžiams. Žavi nuoširdumas ir tai, kad nėra per daug dramatizmo. Čia nerasite dirbtinių ašarų ar mirties ant mylimojo rankų. Apskritai, mylimųjų scenos vos kelios, o bene labiausiai žavi projektoriaus fone stovintis vyriškis. Rodo filmą apie įsimylėjėlius…

Twilight (Catherine Hardwicke, 2008) man nėra labai patikęs filmas. Bet neseniai matytas. Tai gana kitoniška meilės istorija tarp merginos ir vampyro. Nežinau, gal jau praėjo mano paaugliškas žavėjimasis kraujasiurbiais. Anksčiau tai buvo viena iš tokių temų kaip italų mafija, Jackie Chanas ar žavėjimasis Rytais. Tiesa, filmas padarytas stilingai, jaunatviškai. Jis ir skirtas jaunai auditorijai, kuri vis dar tiki neįmanoma meile.

Žemėje ar Mėnulyje – jis dar pakovos

District 9 (Neill Blomkamp, 2009) – tai kone geriausias šiais metais pasirodęs fantastinis filmas. Mažai žinomas režisierius, nežinomi aktoriai filmui tėra privalumas. Reikia pasakyti, kad socialinė fantastika man patinka labiausiai. Nežinau kodėl, bet prisiminiau 1997 metais sukurtą juostą Gattaca (rež. Andrew Niccol). Galbūt todėl, kad individas visuomenėje yra sraigtelis, tačiau tik tol, kol nepradeda veikti pats, nebando išeiti už sistemos ribų. Sulman Rushdie personažas yra tiksliai pasakęs: tik išėjęs už rėmų, gali matyti visą vaizdą. Pagrindinis filmo veikėjas Vikusas desperatiškai ieško būdo išsigelbėti, mat palaipsniui virsta ateiviu. Tačiau tik gavęs ateivių genų, vyras pradeda suprasti, kas tokie yra ir ko trokšta žemėn patekusios vadinamosios krevetės. Atsakymas paprastas – sugrįžti namo. To nori ir tremtiniu tapęs Vikusas.

Kitas fantastinis, taip pat šiais metais pasirodęs filmas, yra Moon (Duncan Jones, 2009). Teko skaityti komentarų, neva kažkam nepatinka pagrindinį vaidmenį atlikęs aktorius. Man Sam Rockwell niekuo neužkliuvo. Žinoma, kai visas dėmesys sutelkiamas į vieną aktorių, tai gana neįprasta. Tačiau pati istorija prikausto gana originaliu siužetu. Pagrindinis veikėjas Samas Bellas dirba ir gyvena Mėnulyje trejus metus. Kai iki sutarties pabaigos lieka vos pora savaičių, pradeda dėtis keisti dalykai… Kaip simboliška, bell reiškia „varpelis“. Žmogus, kuris yra tik priemonė, tačiau pastūmėtas gali skleisti vilties garsą.

Maištas tampa visuotiniu

V for Vendetta (James McTeigue, 2005) taip pat kalba apie socialinius dalykus. Tiksliau, apie tironiją, kai žmonės kalinami, naudojami eksperimentams  ir kankinami. Kovotojas, prisidengęs veidą kauke, kelia simpatijas. Ir viltį, kad viskas gali pasikeisti, jei tik žmonės ims veikti kartu. „V“ yra iš pragaro sugrįžęs žmogus, kuris turi subjaurotą kūną, bet aiškią sąmonę. Ir planą, kurį ima įgyvendinti su žavios merginos pagalba. Filmas stilingas, atmosferiškas ir taiklus. Be to, ryškiai angliškas.

Fight Club (David Fincher, 1999) – senas kaip pasaulis, bet vis dar buvo nematytas. Nežinau, ko visi dievina šį filmą. Gal labiausiai žavi aktorių Brad Pitt ir Edward Norton duetas? Filmas brutalus, neįtikimas ir neestetiškas. Iššūkis, kurio ir buvo siekta. O sprogstantys dangoraižiai – beveik klasika tapusi tema…

Mes esam rimti vyrai

Eastern Promises (David Cronenberg, 2007) traukia dviem, o gal ir visais trim dalykais. Pirma, tai garsaus režisieriaus filmas. Antra, jame vaidina mano mėgstama aktorė Naomi Watts bei Aragornas Viggo Mortensen. Ir trečias dalykas – aštrūs rytietiški prieskoniai. Istorija kartais neįtikima, pernelyg gausiai naudojamos klišės (pavyzdžiui, kyla klausimas, ar filmo statytojai gerai išmano rusų mafijos kasdienybę bei jos papročius, ar tiesiog jiems taip atrodo). Viggo šiame filme nuostabus, kiek senstelėjęs, bet garbingas. Bandymas kalbėti rusiškai turėtų pridėti šiek tiek autentikos, bet jaučiamas akcentas verčia tuo abejoti. Kaip ir ryškiai mėlynos tatuiruotės ant viso kūno.

The Dark Knight (Christopher Nolan, 2008) buvo tas filmas, kuris, kažkodėl, visiems labai patiko. Reikia pripažinti, kad naujasis Batmanas Christian Bale šiam personažui suteikė daug žavesio. Ne mažiau žavus yra Jokeris (a. a. Heath Ledger), kuris tik per plauką nusileidžia miesto sergėtojui. Man susidarė įspūdis, kad būtent Jokeris yra filmo ašis, nes juo žavimasi daugiau nei pačiu Batmanu. Gal taip yra dėl tragiškos jauno aktoriaus mirties?.. Reikia pripažinti, kad su vaidmeniu Brokeback Mountain neįmanoma lyginti. Brandus darbas.

Kaip matyti, aptartuose filmuose dominuoja socialinė tematika. Žmonėms, gyvenantiems visuomenėje ir kasdien susiduriantiems su vienokiais ar kitokiais sunkumais. Turintiems vilties.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s