Filmai

Aš esu taksi vairuotojas, bet tai ne mano taksi

Galvoju, kokius filmus mačiau pastaruoju metu. Jų buvo ne vienas. Tiesa, filmų, palikusių didesnį įspūdį, ne tiek daug. Lyg tarp kitko galiu paminėti kelis pro akis prabėgusius „siaubiakus“, pavyzdžiui, juokingai siaubingas „Drag Me to Hell“ (liet. „Įkalinta pragare“, 2009), kuris, nepaisant blogų atsiliepimų, įsiminė netikėta pabaiga; taip pat vaiduoklių-demonų tema kvepiantis „Paranormal Activity“ (liet. „Paranormalus aktyvumas“, 2007); brutaliai kriminalinis „The Last House on the Left“ (liet. „Paskutinis namas kairėje“, 2009). Tačiau siaubo filmai niekada nepretendavo į labai rimtą žanrą. Noriu klausti, kas labiau gąsdina: kūno žaizdos, trykštantis kraujas, ar suvokimas, kad egzistuoja įvairios blogio formos?

Kalbėsiu apie klasika tapusį filmą „Taxi Driver“ (rež. Martinas Scorsese, 1976). Prisipažinsiu, tuo metu, kai pasirodė filmas, iki mano gimimo buvo likę apie dešimt metų. Galima teigti, kad filmas senas kaip pasaulis, tačiau tai nepaneigia jo vertės. Jei paklaustumėt, kaip apibūdinti šį filmą vienu žodžiu, galėčiau atsakyti: Robertas De Niro. Žinoma, negalima paneigti kitų ryškių vaidmenų. Juk filme suvaidinusi išgarsėjo jaunoji (tuo metu vos keturiolikos) Jodie Foster, taip pat „pasiutęs šuva“ Harvey Keitelis. Vis dėlto neabejotina filmo žvaigždė yra Robertas. Vėliau jo veidas šmėžuoja daugelyje Martino filmų („Casino“, 1995; „Goodfellas“, 1990; „Raging Bull“, 1980).

Roberto sukurtas personažas Travisas yra vienišas šių dienų herojus, kuris kenčia nuo vienatvės, žmonių svetimumo ir nuodėmingumo. Naktimis vairuodamas taksi, jis mato įvairias visuomenės padugnes: sutenerius, prostitutes, iškrypėlius, banditus… „Baigęs pamainą, turiu išvalyti galinę sėdynę. Randu visokių suvenyrų. Sykį net kraują teko valyti“ – prisipažįsta Travisas.

Vairuotojo kantrybė trūksta, kai jį palieka mergina. Travisas supranta, kad ji tokia kaip visi, šalta ir svetima. Sykį vienas naktinis klientas pradeda kalbėti apie savo neištikimą žmoną, kaip jis ją ketina nužudyti 44 kalibro „Magnusu“. Travisą kažkas apsėda. Jis nusiperka krūvą ginklų ir rezga detalų keršto planą. Tiesa, jo sumanymą „šiek tiek“ pakoreguoja dvylikametė prostitutė…

Neveltui anksčiau kalbėjau apie baimę ir lėkštus siaubo filmus. Gera, kai yra ką sulyginti. Blogų filmų dėka gerieji palypėja dar aukščiau. „Taksi vairuotojas“ kalba ne apie vaizduotėje gyvenančius pragaro demonus, bet apie realius mūsų visuomenės nusidėjėlius. Ką reikia daryti, kad miestas ir jame gyvenantys žmonės pasikeistų?

Nors vairuoja taksi, Travisas netampa naktinio pasaulio, kuriame gyvena ir dirba, dalim. Vienas taksistas jam prisipažįsta: „Vairuoju taksi jau dvidešimt metų, bet niekada nesijaučiau savo automobilio šeimininku. Žinai kodėl? Todėl, kad aš to ir nenoriu…“

Nuotr. iš tvtropes.org.
Reklama

Įrašo “Aš esu taksi vairuotojas, bet tai ne mano taksi” komentarai: 2

  1. Geras filmas. Rodysim po savaitės.
    Sutinku su Tamsta, filmas senas kaip pasaulis, (35 metai!!!), o įdomus tarsi vakar statytas.
    Nejaučiu silpnybės gražiems ar “saldiems“ aktoriams, bet garbės žodis, akys džiaugiasi žvelgiant į jauną R. de Niro.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s