Filmai

Nes danguje gausu ne tik žvaigždžių…

Tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad Holivudas sukūrė sąvoką žvaigždė, be kurios neapsieina šiuolaikinė žiniasklaida. Kasdien skaitome ir kalbame apie šiuos garsius žmones, kurie ne tik nuostabiai įkūnija personažus, bet atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį.

Žvaigždės formuoja šalies įvaizdį, yra jos besišypsantis veidas, atsuktas žiūrovams. Kinas yra žiauriai galinga priemonė ir neįtikėtinai pelningas verslas. Ar pastebėjote, kad kalbėdami apie kiną vartojame tokias sąvokas kaip kino pramonė, kino industrija? Ir šie žodžiai yra velniškai teisingi.

Kinas seniai nustojo būti meno rūšimi. Filmai, kaip ir maisto produktai, sukurti vartoti. Kalbėdami apie pajamas, kurios plaukia iš kino, neišvengsime milžiniškų skaičių. Nenuostabu, kad ryškiausios žvaigždės šviečia ne tik mūsų ekranuose, bet ir galingiausių pasaulio žmonių sąraše.

Taip vėl grįžtu prie svarbiausio žvaigždžių vaidmens – šalies įvaizdžio formavimo. Ar pamenate tokį serialą „Gelbėtojai“? Vyrukai tikriausiai prisimins dar jaunutę Pamelą Anderson. Tiesą sakant, visa aktorių komanda šiame seriale išsiskiria savo gražia išvaizda. Ir tai liečia ne tik “Gelbėtojus“ – dauguma amerikietiškų serialų ir filmų, ypač senesnių, pasižymi labai gražiais aktoriais.

Vaizdai yra labai paveiki priemonė, ir tai gerai atspindi reklama. Veiksmingiausia yra vaizdinė (ne garsinė ar rašytinė) reklama. Judančių vaizdų dėka kuriamas tobulas pasaulis, kuriame spalvos yra ryškesnės, kvapai sodresni, o jausmai – stipresni. Ir šis pasaulis, reklamos teigimu, lengvai pasiekiamas įsigijus tam tikras prekes.

Panašiai veikia filmai. Gražūs aktoriai mums kalba apie šalį, kurioje viskas gražu. Filmo pasaulyje meilė yra amžina, aistra neišsenkama, gėris nugali blogį, o vertybės yra aiškios ir siektinos. Taip, tie žmonės irgi klysta, tačiau neabejotinai suvokia savo klaidas ir pasikeičia. Transformacija neišvengiama, ji yra filmo variklis, jo uždavinys.

Pasitelkiant gausybę priemonių mums sėkmingai įrodoma, kad tie žmonės yra tokie kaip mes ir kad viskas yra įmanoma. Tačiau įmanoma ne bet kur, o toje šalyje (tikriausiai Amerikoje). O ji turi daug epitetų – svajonių šalis, neišsenkamų galimybių šalis ir pan. Amerikietiška svajonė – taip pat populiari ir dažnai minima sąvoka, kuria vis dažniau dvejojama.

Šios dvejonės atsispindi ir šiuolaikiniame kine, kuris pagaliau ėmė rodyti ne manekenus, bet tikrus žmones. Filmuose (dažniausiai ne komerciniuose, o indie (termino independent film trumpinys) imta vaizduoti ne visai gražius, ne visai lieknus (o tai anksčiau būdavo pateikta greičiau kaip anomalija) – ne visai tobulus žmonės. Pamažu buvo atsisakyta happyendo, palikta daugiau vietos nevienareikšmiškai pabaigai. Vertybės nėra per daug išryškintos, o blogis kartais supanašėja su gėriu.

Drįsčiau teigti, kad amerikietišką kiną smarkiai paveikė pastarųjų metų įvykiai. Kino paskirtis vis dėlto yra (ar bent turėtų būti) rodyti ir kritikuoti žmonių kasdienybę. Filmai pirmiausia kalba apie tai, kas svarbu, jose atsispindi idėjų kaita, vertybių sistemos (persi)formavimas ir pan. Kitoks, nestandartinis, kinas padeda suprasti tikrąjį šalies ir jos žmonių veidą. Belieka tikėtis, kad pamatysime daugiau.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s